TYRIMO DALYVIŲ CHARAKTERISTIKOS
Įgyvendinant „LEAF“ projektą buvo vykdoma trijų etapų tęstinė jaunuolių apklausa. Tai reiškia, kad tie jaunuoliai, kurie buvo apklausti pirmajame tyrimo etape, buvo apklausiami dar kartus, antrojo ir trečiojo tyrimo etapo metu. Pradinė (pirmojo etapo) tyrimo dalyvių imtis buvo sudaryta laikantis numatytų kvotų, paremtų edukacinio statuso, darbinio statuso ir lyties kriterijais. Šie kriterijai buvo nustatyti remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis ir buvo skirti tam, kad tyrimo imtis reprezentuotų Lietuvos jaunuolių populiaciją, edukacinio ir darbinio statuso atžvilgiu. Šie kriterijai taip pat buvo derinami ir su amžiaus kvotų kriterijais, t.y., buvo siekta, tiksliai pusė pradinės imties dalyvių priklausytų 19-24 metų jaunuolių grupei, tiksliai pusė būtų 25-29 metų jaunuoliai ir kiekvienoje iš šių amžiaus grupių skirtingą darbinį ir edukacinį statusą turinčių jaunuolių skaičius atitiktų Lietuvos jaunuolių populiacijoje egzistuojančias proporcijas. Tiksliau įvardinus šiuos kriterijus, buvo siekiama sudaryti imtį, kurioje tarp 19-24 metų būtų 18% studijuojančių ir nedirbančių; 33% studijuojančių ir dirbančių; 11% nestudijuojančių ir nedirbančių; 38% nestudijuojančių ir dirbančių. O tarp 25-29 metų jaunuolių, turėjo būti 2% studijuojančių ir nedirbančių; 6% studijuojančių ir dirbančių; 15% nestudijuojančių ir nedirbančių; 77% nestudijuojančių ir dirbančių. Galiausiai buvo siekta, kad tyrime dalyvautų maždaug po lygiai vyrų ir moterų, t.y., vyrų arba moterų visoje pradinėje imtyje neturėjo būti daugiau nei 55%.
Pirmojo etapo tyrimo dalyvių imtį, kuri vėliau buvo kviečiama ir į antrąjį bei trečiąjį tyrimo etapą, sudarė 600 Lietuvos jaunuolių. Kaip ir numatyta prieš tyrimą, tiksliai 300 tyrimo dalyvių buvo jaunuoliai priklausantys 19-24 metų grupei ir tiksliai 300 priklausė 25-29 metų grupei. Visoje imtyje tyrimo dalyvių amžiaus vidurkis buvo 24,94, o standartinis nuokrypis – 3,03. Jauniausiam tyrimo dalyviui buvo 19 metų, o vyriausiam – 29. Kaip ir buvo numatyta konstruojant tyrimo strategiją, vyrų ir moterų santykis tarp tyrimo dalyvių buvo gana panašus, t.y., iš 600 tyrimo dalyvių, 52,3% buvo moterys. Imtis buvo gana homogeniška pagal etninę kilmę, t.y., beveik visi tyrime dalyvavę jaunuoliai nurodė, kad jų tautybė yra lietuvis. Kaip ir buvo numatyta konstruojant tyrimo strategiją, darbinio ir edukacinio statuso santykis tarp tyrimo dalyvių buvo identiškas Lietuvos populiacijai. Apie ketvirtis tyrimo dalyvių buvo gyvenantys su tėvais. Apie ketvirtis jų neturėjo pastovaus romantinio partnerio, maždaug 16% turėjo partnerį, beveik 40% buvo gyvenantys su partneriu, o likę – buvo šeimas sukūrę jaunuoliai. Didžioji dalis jaunuolių buvo neturintys vaikų. Imtis buvo gana heterogeniška ir įgyto išsilavinimo atžvilgiu, t.y., apie trečdalis dalyvių buvo įgiję tik vidurinį išsilavinimą, apie ketvirtis – aukštąjį ar aukštesnįjį neuniversitetinį, apie trečdalis – universitetinį bakalaurą, ir apie septintadalis – magistro ar aukštesnį išsilavinimą.
TYRIMO EIGA
Apklausa buvo atliekama naudojant savipildą (tyrimo dalyviai savarankiškai užpildė apklausą) elektroniniu būdu, t.y., naudojantis internetinių apklausų platforma. Duomenų rinkimui buvo nusamdyta apklausų bendrovė. Tiksliau, tyrimo dalyvių atranką vykdė UAB „Norstat“, naudodama savo kuruojamą nuolatinių respondentų grupę (internetinių apklausų panelį). Tyrimo dalyviai į apklausą buvo kviečiami taikant atsitiktinę atranką, siunčiant atsitiktinius pakvietimus panelio nariams atitinkantiems tyrimo imties kriterijus. „Norstat“ tyrimo panelį sudaro apie 20 tūkst.. narių, iš kurių apie 4,1 tūkst. atitiko tyrime nustatytą amžiaus kriterijų (19-29 metų jaunuoliai). Svarbi šio panelio savybė yra tai, kad visi panelio dalyviai yra surinkti taikant aktyvios atrankos strategiją, t.y., visi panelio dalyviai yra asmeniškai pakviesti apklausų kompanijos (dažniausiai atsitiktinių telefoninių apklausų metu) ir kompanija nesudaro galimybės prie panelio prisijungti savarankiškai, siekiant piniginės naudos.
Apklausa buvo tęstinė, o tai reiškia, kad tie, kas dalyvavo pirmoje apklausoje, užpildyti anketą buvo kviečiami dar du kartus, antrajame ir trečiajame tyrimo etape. Pirmoji apklausa (T1) buvo vykdyta 2021 m. gegužės-birželio mėn., antroji (T2) vykdyta 2021 m. rugsėjo mėn., o trečioji (T3) – 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėn. Kiekviena iš trijų apklausų buvo vykdyta apie 5 savaites, darant 3-4 mėnesių (maždaug 16 savaičių) pertraukas. Pirmosios apklausos metu, sudarant pradinę, su tyrimų kompanija sutarto dydžio (n=600) tyrimo dalyvių imtį, buvo išsiųsta 2170 pakvietimų. Sprendžiant iš to, galima matyti, kad atsakymo procentas buvo apie 28%, kuris buvo panašus į kitų šios kompanijos apklausų su panašia amžiaus grupe.
TYRIMO ETIKOS UŽTIKRINIMAS
Tyrime buvo laikomasi tyrimų etikos standartų, taikomų tyrimuose su suaugusiais asmenimis. Tyrimo etinius aspektus išnagrinėjo ir pritarė tyrimo vykdymui Mykolo Romerio universiteto Psichologinių tyrimų etikos komitetas (2021 m. vasario mėn. 12 d. išvada nr. 1/-2021). Duomenys tyrėjui buvo perduoti nuasmenintoje formoje, t.y., duomenų nuasmeninimas buvo atliktas apklausą vykdžiusios kompanijos, prieš juos perduodant tyrėjui.
TYRIMO DALYVIŲ NUBYRĖJIMAS
Kaip ir įprasta tęstiniuose tyrimuose, antroje ir trečioje apklausoje sudalyvavo ne visi pirmosios apklausos dalyviai. Tiksliau, antro etapo apklausoje dalyvavo 468 (~77% pradinės imties), o trečio etapo apklausoje dalyvavo 411 (~69%) jaunuolių. Apibendrinant atliekamo tęstinio tyrimo eigą, galime teigti, kad tyrimo visuose matavimuose pavyko užtikrinti pakankamą imties dydį, kuris leido patikimai įvertinti kintamųjų ryšius tyrimo duomenyse. Bendrai tiriamųjų nubyrėjimą tarp 1-3 tyrimo etapų metu galima vertinti kaip vidutinį, t.y., pavyko išlaikyti daugiau nei pusę pradinės tyrimo dalyvių.