Demografinės charakteristikos
Tyrime buvo vertinta tyrimo dalyvių lytis, amžius, tautybė, brolių ir seserų skaičius, darbinis ir edukacinis statusai, nedarbingumo priežastis (pateikta tik tiems, kas nurodė, kad nedirba), įgytas išsilavinimas, gyvenamoji situacija (su kuo gyvena jaunuolis), romantinių santykių statusas, vaikų skaičius.
Jaunuolių tėvų socio-ekonominis statusas (tėvų SES)
Tėvų SES buvo vertintas devyniais klausimais, paremtais ankstesnių tyrimų rezultatais (Hobza ir kt., 2017; Vosylis ir kt., 2021). Šeši klausimai apėmė tėvų (tiek tėvo, tiek motinos) darbinį statusą, įgytą išsilavinimą ir apytikslį pajamų lygį. Taip pat buvo pateikta trijų netiesioginių šeimos materialinių išteklių rodiklių skalė (automobilių šeimoje skaičius, tėvų kelionių į užsienio šalis atostogų tikslais skaičius ir turimų atostogoms skirtų būstų skaičius) paremta ankstesniais tyrimų rezultatais.
Jaunuolių tėvų finansinis stresas
Jaunuolių tėvų finansinis stresas buvo vertintas šešiais teiginiais vertinančiais tėvų patiriamą finansinį nesaugumo ir pajamų stygiaus požymius. Skalė adaptuoja iš Ponnet (2014).
Jaunuolių pajamos ir pajamos šaltiniai
Jaunuolių pajamos vertintos klausimu „Kokios vidutinės Jūsų pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius (“į rankas”)? Tai apima visus pajamų šaltinius: tėvų (globėjų) paramą, darbines pajamas, stipendiją, investicijas, ir kitus šaltinius?“. Atsakant į šį klausimą buvo pateikta skalė vienuolikos rangų skalė nuo „mažiau nei 200 Eur“ iki „Daugiau nei 2000 Eur“ paremta pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimu (EU-SILC).
Pajamų šaltiniai vertinti klausimu „Nurodykite kokią apytiksliai procentinę pajamų dalį gaunate nuo visų savo pajamų, kai visi įvardyti atsakymai bendroje sumoje turėtų sudaryti 100 proc.? Jūsų pastarųjų dviejų mėnesių pajamas sudarė…“ pateikiant septynis įmanomus pajamų šaltinius (tėvų skiriami pinigai, darbo užmokestis, stipendija, valstybės socialinė parama, skolintos lėšos, pajamos iš investicijų, kitos pajamos) ir parašant pasinaudoti vienuolikos rangų skale (nuo „0%” iki “100%”, 10 proc. intervalais) pateikiant pajamų proporciją.
Jaunuolių subjektyvi finansinė gerovė ir patiriamas finansinis stresas
Jaunuolių finansinis stresas buvo vertintas trijomis subskalėmis: pajamų stygiaus (trys teiginiai, pvz., „dėl savo dabartinių pajamų sunku sudurti galą su galu“), finansinio nesaugumo (penki teiginiai, pvz., „man neramu, kad artimiausiu metu negalėsiu apmokėti sąskaitų“) ir finansinės naštos (pateikiamas bendras klausimas „Galvodami apie pastaruosius kelis mėnesius, įvertinkite, kokią finansinę naštą Jums gyvenime sukėlė šios srities išlaidos?“ šalia kurio pateikiamos 10 išlaidų kategorijų). Skalė adaptuoja iš Ponnet (2014).
Jaunuolių pasitenkinimas savo asmenine finansinė padėtimi buvo vertintas keturiais teiginiai paremtais Sorgente ir bendraautorių (2017) tyrimu (pvz., „esu patenkintas (-a) savo dabartine finansine padėtimi“).
Tėvų finansinė parama
Tėvų finansinė parama buvo vertinta keturiais indikatoriais: tiesioginė parama, netiesioginė parama, reliatyvios pajamos ir subjektyvi finansinė priklausomybė nuo tėvų.
Tiesioginė parama buvo vertina vienu klausimu „Kiek maždaug pinigų Jūs gaunate iš savo tėvų (globėjų) kiekvieną mėnesį?“ Atsakant į šį klausimą buvo pateikta skalė vienuolikos rangų skalė nuo „mažiau nei 200 Eur“ iki „Daugiau nei 2000 Eur“ paremta pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimu (EU-SILC).
Netiesioginė parama buvo vertina pateikiant klausimą „Galvodami apie pastaruosius kelis mėnesius, nurodykite kas dažniausiai apmokėjo (padengė) įvairių Jūsų gyvenimo sričių išlaidas: Jūs, iš savo pajamų (neįskaitant tėvų / globėjų paramos) ar Jūsų tėvai?“ Atsakant į šį klausimą buvo pateikta 10 skirtingų išlaidų kategorijų ir prie kiekvienos iš jų keturi atsakymo variantai (pvz., „didesnę dalį šios srities išlaidų apmokėjo mano tėvai / globėjai“).
Reliatyvios pajamos buvo vertintos klausimu „Nurodykite kokią apytiksliai procentinę pajamų dalį sudaro tėvų finansinė parama“ ir pateikiant penkis atsakymo variantus“0%”, “apie 25%”, “apie 50%”, “ apie 75%”, ir “100%”.
Subjektyvi finansinė priklausomybė nuo tėvų buvo vertinta vienu klausimu „Kuris iš šių atsakymų geriausiai apibūdintų tai, kiek esate priklausomas (-a) nuo tėvų finansinės paramos?“ ir pateikiant penkis atsakymo variantus nuo „Aš esu visiškai finansiškai priklausomas (-a) nuo savo tėvų (globėjų)“ iki „Aš esu visiškai finansiškai nepriklausomas (-a) nuo savo tėvų (globėjų).“
Pageidaujama (pozityvi) finansinė elgsena
Pageidaujamai finansinei elgsenai vertinti buvo pasitelkti trys dažnai tyrimuose su jaunuoliais naudojami šios elgsenos požymiai: taupymas (keturi teiginiai pvz., „reguliariai atidėdavau pinigų netikėtoms išlaidoms“), išlaidų-pajamų stebėsena (pvz., „vertinau ir nagrinėjau savo pajamas ir išlaidas“) ir ilgalaikis finansinis planavimas (šeši teiginiai, pvz., „Iš anksto nuspręsdavau, kaip naudosiu savo pinigus per artimiausius 1-2 mėnesius.“). Visos skalės adaptuotos iš ankstesnių tyrimų (Vosylis ir Klimstra, 2020).
Esminių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija
Esminių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija buvo vertinti skale sukurta Chen ir bendraautorių (2015). Ši skalė susideda iš 24 teiginių lygiai paskirstytų per šešias skales: autonomijos poreikio patenkinimas (pvz., „jaučiu, kad tame, ko imuosi, yra pakankamai pasirinkimo ir laisvės“), kompetencijos poreikio patenkinimas (pvz., „neabejoju, kad galiu gerai atlikti įvairius darbus“), ryšių poreikio patenkinimas (pvz., „jaučiu ryšį su žmonėmis, kuriems rūpiu ir kurie rūpi man“), autonomijos poreikio frustracija (pvz., „jaučiuosi priversta(s) daryti tai, ko savo noru daryti nesirinkčiau“), kompetencijos poreikio frustracija (pvz., „dažnai nusiviliu savo darbų rezultatais“), ryšių poreikio frustracija (pvz., „jaučiu, kad man svarbūs žmonės yra man šalti ir nuo manęs nutolę“).
Esminių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija santykiuose su tėvais
Esminių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija santykiuose su tėvais buvo vertinti IBQ (angl. Interpersonal Behaviors Questionnaire) skale sukurta Rocchi ir bendraautorių (2017). Ši skalė susideda iš 24 teiginių lygiai paskirstytų per šešias skales: autonomijos poreikio palaikymas (pvz., „suteikė man laisvę rinktis“), kompetencijos poreikio palaikymas (pvz., „pateikdavo vertingų įžvalgų ir patarimų“), ryšių poreikio palaikymas (pvz., „nuoširdžiai mėgavosi mano draugija“), trukdymas patenkinti autonomijos poreikį (pvz., „spaudė mane elgtis taip, kaip nori jie“), trukdymas patenkinti kompetencijos poreikį (pvz., „leido suprasti, kad daug ko nesugebu“), trukdymas patenkinti ryšių poreikį (pvz., „kai būdavome kartu, būdavo nutolę“). Prieš įvertinant kiekvieną teiginį buvo pateiktas apibendrinantis teiginys „Mano tėvai, per pastaruosius du mėnesius…“
Palaikantis arba trukdantis jaunuolio esminių psichologinių poreikių patenkinimą tėvų finansinio auklėjimo stilius
Esminių psichologinių poreikių patenkinimas ir frustracija santykiuose su tėvais buvo vertinti naujai sukurta D-NEST-FP (angl. Dimensions Of Need-Supportive And -Thwarting Financial Parenting) skale sukurta autoriaus remiantis šio tyrimo rezultatais (Vosylis ir kt., 2022). Ši skalė susideda iš 24 teiginių lygiai paskirstytų per šešias skales: autonomijos poreikį palaikantis finansinis auklėjimas (pvz., „palaikydavo mano sprendimus, susijusius su pinigais“), kompetencijos poreikį palaikantis finansinis auklėjimas (pvz., „sakydavo, kad gebu tinkamai naudoti savo pinigus“), ryšių poreikį palaikantis finansinis auklėjimas (pvz., „šiltai išklausydavo mane, kai norėdavau pasitarti su jais dėl savo pinigų“), autonomijos poreikį patenkinti trukdantis finansinis auklėjimas (pvz., „įkyriai kišdavosi į mano piniginius reikalus“), kompetencijos poreikį patenkinti trukdantis finansinis auklėjimas (pvz., „kartodavo, kad prastai tvarkau savo pinigus“), ryšių poreikį patenkinti trukdantis finansinis auklėjimas (pvz., „kai spręsdavome mano piniginius klausimus, elgdavosi lyg man svetimi žmonės“). Prieš įvertinant kiekvieną teiginį buvo pateiktas apibendrinantis teiginys „Mano tėvai, per pastaruosius du mėnesius…“
Gyvenimo siekiai (aspiracijos)
Jaunuolių gyvenimo siekiai buvo vertinami Siekių indekso (angl. Aspiration Index, Kasser ir Ryan, 1996) trumpąja versija (Martos ir Kopp, 2012), apimančia išorinius gyvenimo siekius – išgarsėjimo, įvaizdžio, turto, ir vidinius gyvenimo siekius – bendruomeniškumo, asmeninio augimo ir santykių. Kiekviena subskalė buvo sudaryta iš šešių teiginių.
Neigiamas emocingumas
Neigiamas emocingumas buvo vertintas 12-ka teiginių turinčia (pvz., „atrodė, kad negaliu patirti jokių teigiamų jausmų“) trumpąja DASS (Depression, Anxiety, and Stress Scale; Antony et al., 1998) versija. Prieš pateikiant skalę sudarančius teiginius, tyrimo dalyvių buvo pateikta ši informacija: „Perskaitykite kiekvieną teiginį ir įvertink, kaip dažnai Jūs taip jautėtės, per pastaruosius kelis mėnesius. Atsakinėdami į teiginius, pernelyg ilgai negalvokite.“ Prie kiekvieno teiginio buvo prašyta pasirinkti nuo „taip nesijaučiau niekada“ iki „jaučiausi taip labai dažnai ar beveik visą laiką“.
Neigiama ateities perspektyva
Neigiama ateities perspektyva buvo vertinta Niūros ateities skale (angl., Dark Future Scale; Zaleski ir kt., 2019). Skalę sudaro penki teiginiai, tokie kaip „Bijau, kad ateityje mano gyvenimas pasikeis į bloga“.
Psichologinė gerovė
Psichologinė gerovė buvo vertinta trumpąją psichologinio klestėjimo skale (angl. Brief Inventory of Thriving; Su et al., 2014). Skalę sudaro 10 teiginių, tokių kaip „gyvenime užsiimu tuo, kas vertinga ir svarbu“.
Pozityvumo skalė
Pozityvumas buvo vertintas Pozityvumo skale (angl. Positivity scale; Caprara ir kt., 2012). Skalę sudaro aštuoni teiginiai, tokie kaip „Turiu stiprų tikėjimą šviesia ateitimi“.
Alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimas buvo vertintas AUDIT-C skale (Bush ir Kivlahan, 1998). Skalę sudaro trys klausimai, tokie kaip „Kaip dažnai jūs geriate alkoholinius gėrimus?“